KAIP VEIKIA MŪSŲ SMEGENYS?
Nors žmogaus smegenys labai sudėtingas organas, tačiau galima gana paprastai paaiškinti, kodėl MoMo metodika yra veiksminga ir svarbi. Dalis smegenų yra atsakingos už išlikimą, pvz.: kvėpavimą, virškinimą, apsauginius instinktus. Ši smegenų dalis jau kūdikystėje yra išvystyta neblogai ir į žmogaus patirtį reaguoja žaibiškai, pvz.: draugo žodžių įžeistas vaikas ar paauglys nesusivaldęs nusikeikia ar net puola muštis; tėvams liepus atlikti kokią nepatrauklią užduotį, vaikas ima šaukti ar nesusivaldęs trenkia durimis. Kita smegenų dalis – priekinė smegenų žievė – intensyviai vystoma vaikystėje ir net jaunystėje. Būtent ši smegenų dalis yra atskinga už vykdomąsias funkcijas, t.y. mąstymą, vertinimą, laiko planavimą, sprendimų priėmimą, emocinius ir bendravimo gebėjimus, pvz.: prieš pradėdamas muštis ar tingėdamas atlikti namų darbus, vaikas apmąsto pasekmes (supyks mama, gaus mokytojos pastabą ir pan.) ir pasirenka tinkamesnį elgesį.
KODĖL NE VISADA PAVYKSTA ATSKLEISTI SAVO POTENCIALĄ?
Turbūt kiekvienas iš mūsų esame girdėjęs apie pilkąsias smegenų ląsteles, atsakingas už mūsų žinias. Tačiau, ar kada nors susimąstėte, kad daugiau pilkųjų ląstelių – nebūnai daugiau proto. Protingą, sąmoningą, brandų ir tikslingą žmogaus elgesį lemia ne tik pilkoji smegenų medžiaga. Nemažiau svarbi yra baltoji smegenų medžiaga, kuri susideda iš ilgųjų nervinių ląstelių ataugų pluoštų. Šios ataugos, vadinamos aksonais, jungia atskiras smegenų dalis, leisdamos joms „bendrauti“.
Naujausi smegenų tyrimai atskleidė, kad per daug pilkosios smegenų medžiagos, kai ji nėra tikslingai nukreipiama į atitinkamą smegenų dalį, gali būti netgi žalinga. Štai kodėl mūsų vaikai, turėdami puikias galimybes (daugybę žaislų, knygų, patirčių, kelionių, technikos, kuri leidžia pasiekti ir valdyti daug informacijos), ne visada sugeba jas išnaudoti. Netgi atvirkščiai, vietoj to, kad maksimaliai atskleistų savo potencialą, mūsų vaikai tampa prastais mokiniais, negalinčiais susikaupti, nemokančiais susivaldyti, nemotyvuotais bei nežinančiais, kaip pasinaudoti visu tuo kalnu sukauptų žinių.
KOKIA GI IŠEITIS?
Turime siekti, kad mūsų vaikų smegenys veiktų kaip vientisa ir gerai subalansuota sistema. Būtent čia savo darbą atlieka baltoji smegenų medžiaga ar, kitaip tariant, aksonai, kurie užtikrina visų smegenų dalių sklandų bendradarbiavimą. Vientisa smegenų veikla yra nulemta smegenų gebėjimo nuolat keistis. Moksle tai vadinama neuroplastiškumu. Neuroplastiškumas – tai smegenų gebėjimas prisitaikyti prie išorinių aplinkos sąlygų, kuomet sukuriami nauji neuroniniai keliai.
Būtent todėl ugdyme turime stiprinti reikalingas sąsajas vaikų smegenyse tam, kad neuronai būtų tikslingai nukreipiami ten, kur norime sukurti neuroninį kelią. Būtent to ir siekiame MoMo ugdymo centre.
KODĖL MoMo METODIKA VEIKSMINGA?
MoMo (mokausi mokytis) programa moksliškai pagrįsta naujausiomis neuromokslo, edukologijos ir psichologijos žiniomis. Ji lavina vaikų vykdomąsias funkcijas, kūrybiškumą, emocinį-socialinį intelektą bei padeda įsisavinti įvairias mokymosi technikas. Specialios paskirties MoMo programos užduotys, veiklos bei žaidimai, paremti vykdomųjų funkcijų lavinimu, siekia vystyti priekinę smegenų žievę, atsakingą už sąmoningą, brandų bei į tikslą orientuotą elgesį. „MoMo“ ugdymo programa yra skirta 5-12 metų vaikams – tai pats tinkamiausias amžius lavinti vykdomąsias funkcijas, kadangi penktieji vaiko metai yra tas laikas, kai neuronų kiekis smegenyse pasiekia aukščiausią tašką. 5-12 metų amžius yra tas laikas, kuomet būtina sukurti neuronines jungtis bei „išgrįsti“ reikalingus neuronų kelius, kurie veda sėkmingo gyvenimo link.
Kartais net ir turintys ir neblogai išvystytas vykdomąsias funkcijas vaikai nesugeba sėkmingai mokytis bei adaptuotis tradicinėje ugdymo sistemoje, nes jie tiesiog nėra išmokyti, kaip mokytis. Taigi MoMo programa sėkmingai derina vykdomųjų funkcijų lavinimą su įvairiomis mokymosi technikomis. Jūsų vaikai išmoks savo smegenyse kurti informacinį tinklą, kuriame nelieka vietos perteklinei informacijai. MoMo programos tikslas lavinti asociatyvinį emociškai pagrįstą mąstymą bei mokymąsi, o ne skatinti „buką“ faktų išmokimą.