Užsiėmimai MoMo

VYKDOMOSIOS FUNKCIJOS – KAS TAI?

Vykdomosios funkcijos – tai bazinės kognityvinės (pažintinės) funkcijos, atsakingos už psichinės veiklos vykdymą ir reguliavimą bei tikslingą elgesį.

Kaip ir kiti įvairūs gebėjimai, vykdomąsias funkcijas nulemia paveldimumas (genai) ir lavinimas. Kai gimstame, vykdomosios funkcijos yra užkoduotos kaip galimybė – potencialas (kaip ir kalba), t.y. smegenys yra biologiškai paruoštos jas išvystyti. Tačiau vaikui augant, daugybė veiksnių, kaip pvz. fizinės traumos, ligos, ugdymas ir pan. nulemia, kaip sklandžiai vykdomosios funkcijos bus išvystytos. Moksliškai pagrįsta, kad vaikystė (maždaug 4-13 metų vaikai) yra kritinis laikotarpis, kada vaiko tėvai ir ugdytojai gali paskatinti mokymąsi ir vykdomąsias funkcijas.

VYKDOMOJI FUNKCIJA	PAAIŠKINIMAS	PAVYZDYS
Atsako slopinimas	Gebėjimas mąstyti prieš veikiant, atsispirti troškimui kažką paskyti ar padaryti. Tai suteikia vaikui laiko įvertinti situaciją bei galimą savo elgesio poveikį situacijai.	Suerzintas vaikas nepuola muštis, netrenkia durimis, pamokoje nepertraukia kito kalbančio vaiko ar mokytojo, neprotestuoja gavęs nemalonų nurodymą.
Darbinė atmintis	Sugebėjimas išlaikyti informaciją atmintyje kol yra atliekamos kompleksinės užduotys.	Vaikas, įgyvendindamas vieną užduoties etapą, yra pajėgus prisiminti ar atkurti ankstesnio etapo informaciją.
Emocijų kontrolė	Gebėjimas valdyti emocijas tam, kad pasiekti užsibrėžtus tikslus atlikti užduotis, nukreipti elegsį tinkama kryptimi.	Vaikas lengvai įveikia nerimą prieš atsiskaitymą ar varžybas ir vis tiek pasirodo puikiai. Vaikas lengvai susitaiko su nesėkme ir tai nesutrukdo jam siekti tolimesnių tikslų.
Dėmesio išlaikymas	Gebėjimas išlaikyti dėmesį nepaisant trikdžių, nuovargio ar nuobodulio.	Visos pamokos metu mokinys išlaiko dėmesį, pajėgia sutelkti dėmesį į namų darbus iki 2 val. su trumpomis sąmoningomis pertraukėlėmis.
Veiklos iniciavimas	Sugebėjimas efektyviai pradėti veiklą be nepagrįsto atidėliojimo.	Vaikas pajėgia pradėti užduotį (namų darbų ar namų ruošos) iš karto gavęs nurodymą. Mokinys pradeda mokytis eilėraštį ar ruoštis atsiskaitymui, nelaukdamas paskutinės minutės.
Planavimas/ prioritetų nusistatymas	Gebėjimas priimti sprendimus dėl to, kas yra svarbu ir kas ne tam tikrai užduočiai.	Mokinys atlikdamas užduotį sugeba įvertinti savo laiko ir galimybių resursus, pvz.: įvertinti, kurią užduotį atlikti yra svarbiau.
Veiklos organizavimas	Gebėjimas palaikyti sistemą, atliekant ilgalaikes užduotis.	Mokinys sugeba laikyti daiktus jiems skirtose vietose ir prireikus juos lengvai surasti; yra pajėgus laikytis numatyto dienos plano.
Laiko vadyba	Gebėjimas įvertinti, kiek turi laiko, kiek jo gali skirti konkrečiai užduočiai, atlikti užduotį iki reikalaujamo termino. Ši funkcija taip pat apima suvokimą, kad laiką reikia vertinti.	Vaikas laiku atlieka tėvų ar mokytojų paskirtas užduotis.
Tikslo siekimas	Gebėjimas nusistatyti tikslą ir jo siekti nepaisant susidomėjimą keliančių mėgstamų veiklų.	Mokinys atlieka būtinas užduotis, o tik tada žiūri mėgstamą filmuką ar susirašinėja facebooke. Mokinys sugeba taupytis pinigus neišleisdamas jų smulkmenoms.
Lankstumas	Gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, keisti planus, atsiradus kliūtims, naujai informacijai ar atsiradus kliūtims.	Vaikas lengvai nutraukia pradėtą žaidimą, kai reikia staiga kur nors išvykti. Mokinys sugeba tęsti užduotį, nors ji yra sunkesnė nei jis įsivaizdavo.
Metapažinimas	Gebėjimas kritiškai ir kūrybingai mąstyti, įsivertinti, atsitraukti ir pasižiūrėti į save iš šalies tam tikroje situacijoje.	Mokinys pajėgia stebėti ir vertinti savo ir kitų elgesį bei tobulėti. Priima konstruktyvią kritiką.

KAIP VEIKIA MŪSŲ SMEGENYS?

Nors žmogaus smegenys labai sudėtingas organas, tačiau galima gana paprastai paaiškinti, kodėl MoMo metodika yra veiksminga ir svarbi. Dalis smegenų yra atsakingos už išlikimą, pvz.: kvėpavimą, virškinimą, apsauginius instinktus. Ši smegenų dalis jau kūdikystėje yra išvystyta neblogai ir į žmogaus patirtį reaguoja žaibiškai, pvz.: draugo žodžių įžeistas vaikas ar paauglys nesusivaldęs nusikeikia ar net puola muštis; tėvams liepus atlikti kokią nepatrauklią užduotį, vaikas ima šaukti ar nesusivaldęs trenkia durimis. Kita smegenų dalis – priekinė smegenų žievė – intensyviai vystoma vaikystėje ir net jaunystėje. Būtent ši smegenų dalis yra atskinga už vykdomąsias funkcijas, t.y. mąstymą, vertinimą, laiko planavimą, sprendimų priėmimą, emocinius ir bendravimo gebėjimus, pvz.: prieš pradėdamas muštis ar tingėdamas atlikti namų darbus, vaikas apmąsto pasekmes (supyks mama, gaus mokytojos pastabą ir pan.) ir pasirenka tinkamesnį elgesį.

KODĖL NE VISADA PAVYKSTA ATSKLEISTI SAVO POTENCIALĄ?

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame girdėjęs apie pilkąsias smegenų ląsteles, atsakingas už mūsų žinias. Tačiau, ar kada nors susimąstėte, kad daugiau pilkųjų ląstelių – nebūnai daugiau proto. Protingą, sąmoningą, brandų ir tikslingą žmogaus elgesį lemia ne tik pilkoji smegenų medžiaga. Nemažiau svarbi yra baltoji smegenų medžiaga, kuri susideda iš ilgųjų nervinių ląstelių ataugų pluoštų. Šios ataugos, vadinamos aksonais, jungia atskiras smegenų dalis, leisdamos joms „bendrauti“.

Naujausi smegenų tyrimai atskleidė, kad per daug pilkosios smegenų medžiagos, kai ji nėra tikslingai nukreipiama į atitinkamą smegenų dalį, gali būti netgi žalinga. Štai kodėl mūsų vaikai, turėdami puikias galimybes (daugybę žaislų, knygų, patirčių, kelionių, technikos, kuri leidžia pasiekti ir valdyti daug informacijos), ne visada sugeba jas išnaudoti. Netgi atvirkščiai, vietoj to, kad maksimaliai atskleistų savo potencialą, mūsų vaikai tampa prastais mokiniais, negalinčiais susikaupti, nemokančiais susivaldyti, nemotyvuotais bei nežinančiais, kaip pasinaudoti visu tuo kalnu sukauptų žinių.

KOKIA GI IŠEITIS?

Turime siekti, kad mūsų vaikų smegenys veiktų kaip vientisa ir gerai subalansuota sistema. Būtent čia savo darbą atlieka baltoji smegenų medžiaga ar, kitaip tariant, aksonai, kurie užtikrina visų smegenų dalių sklandų bendradarbiavimą. Vientisa smegenų veikla yra nulemta smegenų gebėjimo nuolat keistis. Moksle tai vadinama neuroplastiškumu. Neuroplastiškumas – tai smegenų gebėjimas prisitaikyti prie išorinių aplinkos sąlygų, kuomet sukuriami nauji neuroniniai keliai.

Būtent todėl ugdyme turime stiprinti reikalingas sąsajas vaikų smegenyse tam, kad neuronai būtų tikslingai nukreipiami ten, kur norime sukurti neuroninį kelią. Būtent to ir siekiame MoMo ugdymo centre.

KODĖL MoMo METODIKA VEIKSMINGA?

MoMo (mokausi mokytis) programa moksliškai pagrįsta naujausiomis neuromokslo, edukologijos ir psichologijos žiniomis. Ji lavina vaikų vykdomąsias funkcijas, kūrybiškumą, emocinį-socialinį intelektą bei padeda įsisavinti įvairias mokymosi technikas. Specialios paskirties MoMo programos užduotys, veiklos bei žaidimai, paremti vykdomųjų funkcijų lavinimu, siekia vystyti priekinę smegenų žievę, atsakingą už sąmoningą, brandų bei į tikslą orientuotą elgesį. „MoMo“ ugdymo programa yra skirta 5-12 metų vaikams – tai pats tinkamiausias amžius lavinti vykdomąsias funkcijas, kadangi penktieji vaiko metai yra tas laikas, kai neuronų kiekis smegenyse pasiekia aukščiausią tašką. 5-12 metų amžius yra tas laikas, kuomet būtina sukurti neuronines jungtis bei „išgrįsti“ reikalingus neuronų kelius, kurie veda sėkmingo gyvenimo link.

Kartais net ir turintys ir neblogai išvystytas vykdomąsias funkcijas vaikai nesugeba sėkmingai mokytis bei adaptuotis tradicinėje ugdymo sistemoje, nes jie tiesiog nėra išmokyti, kaip mokytis. Taigi MoMo programa sėkmingai derina vykdomųjų funkcijų lavinimą su įvairiomis mokymosi technikomis. Jūsų vaikai išmoks savo smegenyse kurti informacinį tinklą, kuriame nelieka vietos perteklinei informacijai. MoMo programos tikslas lavinti asociatyvinį emociškai pagrįstą mąstymą bei mokymąsi, o ne skatinti „buką“ faktų išmokimą.